Tyrimas atskleidė: lietuvių noras būti verslininkais – didžiausias Europoje

Lietuvių noras būti verslininkais – didžiausias Europoje, o pasaulio mastupagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik penkios šalys. Tačiau Lietuva išsiskiria irpagal didžiausią atotrūkį tarp žmonų noro pradėti verslą bei pasitikėjimo savosugebėjimais ir įgūdžiais tuo užsiimti, rodo pasaulinis verslumo tyrimas AGER2018.

Remiantis pasaulinio verslumo tyrimoAGER (angl. Amway Global Enterpreneurship Report) 2018 m. duomenimis, 76 proc.lietuvių nuosavą verslą įvardijo kaip trokštamą karjeros pasiekimą. Pagal šį rodiklįLietuva pirmauja Europoje. Bendras Europos vidurkis pagal norą pradėti kurtinuosavą verslą – 41 proc. Lietuva pagal šį vertinimo kriterijų yra artimesnėLotynų Amerikos (73 proc.) ir Azijos (69 proc.) šalims. Labiau nei lietuviainuosavo verslo trokšta tik Vietnamo, Indijos, Kinijos, Kolumbijos ir Malaizijosgyventojai, o už Lietuvos rikiuojasi Meksika ir Pietų Afrikos Respublika.

„Nors ne vienerius metus atliekamoAGER tyrimo duomenys ir verslumo klimatą matuojantis AESI (AmwayEnterpreneurship Spirit Index) indeksas rodo, kad bendras požiūris į verslumąLietuvoje itin pozityvus, tačiau tik 33 proc. lietuvių pasitiki savo įgūdžiaisir gebėjimais sukurti bei valdyti verslą. Be to, šis rodiklis nuolat mažėja – per metus pasitikėjimas sumenko 9proc. punktais“, – Amerikos prekybosrūmų (angl. AmCham Lithuania) organizuotame verslumo renginyje tyrimą komentavoMRU profesorius dr. Tadas Limba.

Iš visų 44 tyrime dalyvavusių pasauliošalių, Lietuvoje skirtumas tarp gyventojų noro turėti ir kurti verslą bei pasitikėjimosavo galimybėmis – didžiausias, net 43 proc. Šis atotrūkis didelis visosegrupėse: pagal lytį, pagal amžių ir išsilavinimą.

„Pagrindinė šio atotrūkio priežastisLietuvoje galėtų būti didelė socialinė atskirtis. Nors bendrai vertinant,ekonomika Lietuvoje vystosi ir jos plėtros tendencijos pasauliniu mastuvertinamos pozityviai, tačiau socialinės atskirties problema mūsų šalyje yra labaiakivaizdi. Turime pripažinti, kad nemaža Lietuvos gyventojų dalis  vis dar gyvena skurde, todėl būtent šiaivisuomenės daliai nuosavo verslo sukūrimas, jo įgyvendinimas bei plėtra galiatrodyti kaip sėkmės formulė. Kita priežastis gali būti verslumo švietimostrategijos vientisumo stoka, nes ji turėtų būti integruota nuo pat pradiniųmokyklos klasių, ypač akcentuojant neformalųjį ugdymą“, – teigė T. Limba.

Sudėtingiausia– verslą administruoti

2018 m. AGER tyrimo duomenys rodo,kad pradedant verslą lietuviams labiausiai reikėtų pagalbos jį administruojant– tvarkantis su finansų srautais, mokesčiais, teisiniu reguliavimu (tai nurodo 36proc. respondentų).

Dviem iš trijų lietuvių atrodo, kadadministracinis reguliavimas yra painus, o nustatytų taisyklių laikytissudėtinga. Be to, tik 32 proc. respondentų mano, kad būtų lengva susitvarkytisu mokesčiais. Maždaug trečdaliui respondentųatrodo, kad Lietuvos ekonominė padėtis nepalanki verslui.

„Padėtis labai panaši ir Latvijoje,be to, nedaug skiriasi nuo Europos ir pasaulio vidurkio. Tačiau,pavyzdžiui,  Estijoje beveik pusėrespondentų mokestinę sritį nurodo kaip „suvaldomą“,  ekonominę šalies situaciją laiko palankiaverslui ir beveik 60 proc. gyventojų mano, kad verslą reglamentuojantiįstatyminė bazė yra aiški, o įstatymų laikytis nėra sudėtinga. Žinoma, tai galilemti, kad gerosios patirties estai daugiau semiasi ne iš kitų Baltijosvalstybių, bet iš pažangią ekonominę politiką vykdančių skandinavų“, – tyrimorezultatus komentavo ekspertas.

Tyrimo rezultatai rodo, jog šalyse,kur didžioji dalis gyventojų mokesčius laiko įgyvendinamu įsipareigojimu, oįstatyminę bazę įvardina kaip aiškią, tokią,  kurios paprasta laikytis – tose šalyse didelisnoras turėti verslą yra lydimas didelio pasitikėjimo savo sugebėjimais irįgūdžiais tuo užsiimti (pvz. Kinija, Kanada, Indija, Malaizija, Vietnamas).

„Dažniausias pradedančiųjų verslą klausimas Lietuvoje yra tinkamiausiosverslo formos pasirinkimas: ar mano veiklai pakaks individualios veiklospažymėjimo, o gal reikalingas juridinis asmuo? Kuo skiriasi mokesčiai?Administracinės naštos nėra tuo atveju, jeigu būsima veikla yra darbas biure irprie kompiuterio, pvz., konsultacijos ar IT paslaugos, tuomet verslą pradėtitikrai labai lengva. Tačiau, jeigu mano verslui reikalingi leidimai arlicencijos, tuomet reikalavimai tikrai yra sudėtingi ir gali būti painūs.Atitinkamai ir šių procedūrų sutvarkymas užtrunka, o kur dar korupcijos rizika.Matyt, kad dėl to dalis respondentų mano, kad Lietuva – nepalanki šalis verslui“– teigia „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas.

Kapitalopritraukimas – ne problema

Naujausias AGER tyrimas taip pat atskleidė,kad lietuviams mažiausia problema pradedant verslą atrodo kapitalo pritraukimas– šioje srityje pagalba praverstų tik 12 proc. respondentų. Beveik pusėapklaustų lietuvių atsakė, kad žino, kaip gauti pinigų savo verslo idėjai.

„Tai, kad mažai daliai lietuvių atrodo, kad jiems reikia pagalbospritraukiant kapitalą verslo plėtrai, gali reikšti, jog respondentai nėrarealiai susidūrę su verslu ir jiems trūksta žinių, susijusių su finansų valdymopradžiamoksliu. Jeigu norintis verslą pradėti asmuo galvoja, kad normalausverslo plano parengimui nereikalinga profesionalaus konsultanto pagalba arbatokio pobūdžio pagalba yra atliekama visiškai neatlygintinai, tai tik parodo,kad tokiam žmogui trūksta finansų valdymo supratimo ir tam reikiamų žinių“, – sako T. Limba.

Kita vertus, lietuvių požiūris įtechnologijų prieinamumą yra labai panašus kaip ir Latvijoje (Lietuvoje: 54proc., Latvijoje: 55 proc.). Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo pakankamai pozityvu– respondentai mano, kad jų šalyje yra pakankamai gerai prieinamostechnologijos, leidžiančios lengviau pradėti ir vykdyti verslą. Vis dėlto šisvertinimo rodiklis yra gerokai mažesnis nei Estijoje (68 proc.) arba,pavyzdžiui, Danijoje (77 proc.).

„Paprastai Lietuvos verslininkai verslo pradžioje neinvestuoja į sudėtingastechnologijas, informacines ir verslo valdymo sistemas, jeigu tai nėra susijęsu galutinio produkto kūrimu. Kur kas didesnis poreikis investuoti įinformacines technologijas ir specialius įrengimus kyla verslui augant ir taiyra viena iš konkurencingumo sąlygų. Tam nemažai įtakos turi finansiniųpriemonių prieinamumas, todėl galima teigti, kad Lietuvos verslas tam turitinkamas sąlygas, o jomis pasinaudoję tampa sėkmingiausiais pavyzdžiais. Irtokių Lietuvoje tikrai turime“, – komentuoja G. Morkūnas.

Lietuviairodo didelį potencialą



Pozityvi žinia yra ta, kad lietuviaipasitiki savo gebėjimais išplėtoti verslo idėją, turi pakankamai stipriąsocialinę paramą – draugų ir šeimos palaikymą, yra tolerantiški rizikai,pasižymi pakankamai stipriu atsidavimu norimai veiklai. Tą parodo faktas, kad,AGER 2018 tyrimo duomenimis, net 88 proc. Lietuvos respondentų mano, jogsulauktų šeimos ir draugų palaikymo jei kurtų verslą. Taip pat lietuviaijaučiasi pasiryžę įsipareigoti – net 85 proc. respondentų pasiruošę aukoti savolaisvalaikį verslo idėjos įgyvendinimui. Net 74 proc. respondentų negąsdina irnesėkmės rizika, o 73 proc. lietuvių mano, kad gali generuoti verslo idėjas. Pagalšiuos rodiklius Lietuva stipriai viršija Europos vidurkį ir yra artimesnė JAVbei Kanados vidurkiui. 

Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.196.26.1.

Rašyti

Portalo Kelmiškis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kelme@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Kompensuojamieji vaistai: pasirinkimas didėja, priemokos – mažėja

Šių metų spalio 17-ąją įsigalios naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Į jį įrašytos dvi naujos veikliosios medžiagos, kurios pacienta...

3 svarbiausios naujienos apie „Sodros“ biudžetą

Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžeto projektą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei š...