90–metės aklos, vienišos senutės priežiūra atnešė neįkainojamą dvasinį patyrimą

„Onutėtik tyliai prašydavo neišeiti, dar paskaityti jai eiles“: maltiečių savanorėspasakojimas, kaip 90–metės aklos, vienišos senutės priežiūra atnešė jaineįkainojamą dvasinį patyrimą.

„Pas mano prižiūrimą 90–metę Onutę (vardas pakeistas) žiemą būdavo labai šalta, – pasakoja maltiečių savanorė teisininkė Jūratė. – Jos kampinis butas ketvirtame aukšte buvo šalia balkono, į kurį kaimynai eidavo rūkyti. Nors ir kaip senutė prašydavo, jie dažnai palikdavo atviras duris ir šaltis skverbdavosi į Onutės mažytį butelį per klibančias medines duris taip, kad net užuolaidos judėdavo. Senutė būdavo priversta  apsirengti vos ne visais jos turimais šiltais rūbais, įsijungti elektrinį radiatorių, deginti dujas, tačiau ir tai nepadėjo.Atnešiau jai pūkinę liemenę, šiltas šlepetes, pūkinę antklodę, galų gale sėdėdavome susiglaudusios, kad būtų šilčiau...“ 

Gyvenimas tamsoje ir šaltyje


Pasak Jūratės, jos savanorystės pradžia pas Onutę nebuvo lengva. Senutė buvo labai uždara, sunkiai bendraudavo, tačiau palaipsniui jos pasidarė labai artimos. Onutė taip vertindavo Jūratės apsilankymus, kad  jų metu net gi neleisdavo jai dirbti sunkesnių ūkinių darbų.

„Kartais jausdavausi lyg ir nepilnai atliekanti savo vaidmenį, – sako Jūratė. – Norėdavosi atėjus energingai imtis valymo, išmesti senus nenaudojamus daiktus, padaryti daugiau erdvės. Tačiau supratau,kad Onutė labai saugo tą savo vidinę erdvę, pilną jai brangių daiktų, kurie nebūtinai turi būti gražūs, tačiau jai brangūs dėl atsiminimų, todėl nesistengiau nieko keisti...“


„Tik pradėjusi bendrauti su Onute, supratau,koks baisus dalykas yra vienatvė ir kaip stipriai vienišas, senas žmogus trokšta to žmogiško kontakto, paprasčiausio pabuvimo kartu, – pasakoja Jūratė.– Onutė man dažnai sakydavo: „ Tu tik ateik, pabūkime kartu... Man viskas gerai...“


Tačiau Onutei tikrai nebuvo viskas gerai.Senutė beveik visiškai akla, vos mato baldų kontūrus. Ji negali nei pasiruošti sau valgio, surinkti telefono numerio, skaityti, žiūrėti televizoriaus, yra jau daug metų viena įkalinta mažame butelyje. Vienintelė jos galimybė judėti – pasivaikščiojimas koridoriumi tarp butų.


„Iš lėto, susikibusios už parankių, vaikščiojome pirmyn ir atgal koridoriumi, – pasakoja Jūratė. – Kartais Onutė ryždavosi su manim  išeiti ir į balkoną pakvėpuoti grynu oru. Į lauką išeiti senutė negalėjo – gyveno ketvirtame aukšte be lifto.Nulipti žemyn gal ir pajėgtų, tačiau užlipti atgal nebegalėtų..."

Mirusios mamos ilgesys


Onutė augo be mamos, kuri mirė ją gimdydama. Motiną jai atstojo sesuo. Motinai mirus, tėvas atsivedė pamotę, kuri Onutės nemylėjo, todėl mergaitė  tikrai labai ilgėjosi savo  mamos.


Tą nenusakomą, kankinantį mamos ilgesį Onutė išsaugojo visą gyvenimą. Senutė dažnai klausinėdavo Jūratės, ar jos mama ją myli, kaip jos bendrauja, ir gerte gerdavo atsakymus, tarsi įsivaizduodama tą nuostabų kontaktą su brangiausiu pasaulyje žmogumi, kurio ji pati niekada neturėjo.


Netrukus abi atrado nuostabų užsiėmimą, kuris Onutei suteikdavo daugiausiai laimės. Atradusi pas ją knygutę, Jūratė pradėjo skaityti Onutei eilėraščius religine tematika. Eilių skaitymas senutę taip stipriai paveikdavo, kad jos skruostai parausdavo, akys pradėdavo žibėti.


„Būdavo, skaitai jai eiles, o ji kaip vaikas tau galvą ant peties padeda, ašaros rieda skruostais, – susijaudinusi kalba Jūratė. – Visa ta skurdi aplinka, kurioje senutė gyvena, tokiomis akimirkomis nutolsta, o mes abi,atrodo, pakylame kažkur aukštai aukštai... Onutė tuo metu viską pamiršta... Išjos veido matyti, kad ji gauna nepaprastai stiprų džiaugsmingą emocinį impulsą.Eilės suteikia jai energijos, klausydama jų senutė nuostabiai gražiai šypsosi,nematančiomis akimis žvelgdama kažkur į tolį. Tos akimirkos mums abiems būdavo tiesiog šventos...“


Keičianti gyvenimą savanorystė


Pasak Jūratės, savanorystė pas maltiečius ir susitikimai su Onute jai davė neapsakomai didelį dvasinį patyrimą.


„Kai esi senas, be jėgų, be giminių, ir svarbiausiai, kai esi vienišas – tai egzistencine prasme yra žmogui vienas sunkiausių laikotarpių. Gyvenimas jau nugyventas, jėgų nėra, kankina skausmai ar negalia, nieko pakeisti negali, ir visa tai turi pakelti viena... Tai yra nepaprastai sunku tiek fiziškai, tiek emociškai. Man išeinant, mes  su Onute apsikabindavome ir abi pajusdavome tą nenusakomą nuostabų gerumo ir dėkingumo davimo ir gavimo jausmą. Onutė paimdavo mane už rankos ir tyliai sušnibždėdavo: „Kada tu vėl ateisi?“ Man būdavo iki skausmo liūdna, kad turiu palikti ją vieną  su jos vienišumu ir negalia...Tačiau kartu žinodavau, kad suteikiau Onutei nuostabias emocinio pakilimo akimirkas, kuriomis ji dabar gyvens iki sekančio mano atėjimo. Aš išeidavau su džiaugsmu, žinodama, kad ir jinai liko su tuo džiaugsmu.“


Pasak Jūratės, šiuo metu Onutė yra ligoninėje, neaišku, ar grįš atgal į savo mažytį šaltą butelį. O gal tęs savo gyvenimo pabaigą slaugos namuose, ar pensionate?


„Lankysiu Onutę kiek tik galėsiu ir kur jį bebūtų, – sako Jūratė. – Kai pamatai, kokią nuostabią energiją ir gyvenimo prasmę gali suteikti kitam vien tik savo buvimu – tiesiog nebegali to nedaryti...“


Onutė yra viena iš  daugiau kaip 2600 senelių, kuriuos globoja maltiečiai visoje Lietuvoje. Praeitais metais jiems vien karšto maisto į namus buvo nuvežta daugiau kaip 151 000 porcijų, seneliai maltiečių savanorių buvo aplankyti dešimtis tūkstančių kartų, jiems suteikta daugybė kitos pagalbos.


Jeigu galite –padėkite maltiečių misijai, skirkite savo 2% nuo GPM pagalbai mūsų visuomenės silpniesiems!


Daugiau informacijos:http://maltieciai.lt/,  http://2proc.maltieciai.lt/


Gal ir Jums ar Jūsų artimiesiems kada nors gyvenimo kelyje prisireiks pagalbos ir to vienintelio savanorio, kurio Jūs taip lauksite ateinant?



Griežtai draudžiama Kelmiškis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Kelmiškis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Kelmiškis.lt nuorodą.

Prie kiekvieno Jūsų komentaro bus rodomas IP 54.225.55.174.

Rašyti

Portalo Kelmiškis.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus Kelme@internetozinios.lt. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Taip pat skaitykite

Patarimai, kaip motociklininkams kelyje tapti labiau matomiems

Jau šį šeštadienį, rugpjūčio 18 d., vyks didžiausias mototuristų ralis Lietuvoje „Ryterna modul Mototourism Rally“. Vienas iš svarbiausi...

Iš lojalumo programose dalyvaujančių pirkėjų negali būti prašoma asmens kodų

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) pradeda didžiųjų maisto, namų apyvokos prekių parduotuvių bei vaistinių tinklų patikrinimą. A...